Karai ir geopolitinės krizės sukelia stiprias emocijas tiek rinkose, tiek investuotojų galvose. Tačiau finansų istorija liudija paradoksą: didžiausios akcijų rinkų griūtys dažniausiai įvyksta ne karų metu, o taikos laikotarpiu.
Naujausi 2026 m. geopolitiniai įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kaip greitai pasaulio rinkos gali reaguoti į neapibrėžtumą. Naftos kainos šoktelėjo, aviakompanijų akcijos krito, gynybos sektorius brango, o programinės įrangos bendrovės demonstravo net augimą. Tokia nevienoda reakcija parodo vieną svarbų principą: krizės skirtingai veikia skirtingus sektorius ir regionus, todėl investuotojams itin svarbi diversifikacija.
Istoriniai duomenys taip pat rodo, kad geopolitinis šokas dažniausiai nėra ilgalaikių rinkos nuosmukių priežastis. Finansų istorikai, analizavę daugiau nei šimtmetį investicijų grąžos duomenų, nustatė, kad akcijų rinkos po geopolitinio šoko dažnai atsigauna gana greitai – vidutiniškai per keliasdešimt dienų. Tai reiškia, kad panika ir bandymai „pabėgti iš rinkos“ dažnai tampa brangiausia investuotojo klaida.
Straipsnyje taip pat aptariame, kodėl karas retai būna naudingas ekonomikai, kaip energetikos šokas gali paveikti kasdienes kainas Europoje ir Lietuvoje bei kokių praktinių žingsnių verta laikytis investuotojams krizės metu. Tarp svarbiausių rekomendacijų – išlaikyti ilgalaikį požiūrį, nepriimti emocinių sprendimų ir pasirūpinti tinkama portfelio diversifikacija dar prieš prasidedant krizei.
Plačiau apie rinkų reakcijas, istorinius duomenis ir praktinius patarimus investuotojams skaitykite straipsnyje „Verslo žiniose“ čia: https://www.vz.lt/investavimas-2026/2026/03/09/karas-ir-jusu-portfelis-581780