Nuo lapkričio mėnesio Kaune „Vingiu Dubingiu“ kavinėje-bare veikia vienos nuotraukos ekspozicija. Tai fotografo Artūro Morozovo užfiksuota karo Ukrainoje akimirka. Joje ukrainiečių karys apšaudymo metu lenda pro daugiabučio namo stoge artilerijos išmuštą skylę Donecko priemiestyje.
Šios ekspozicijos tikslas – kvietimas įsigyti tiražinį autorinį spaudą ir taip prisidėti prie paramos kariaujančiai Ukrainai. Pirmąją fografiją už penkis tūkstančius eurų įsigijo bendrovė AB „Agathum“ ir jos vadovas Algirdas Pukis. Visa suma pervesta fondui „LDK Palikuonys“ nuo 2014 m. remiančiam Ukrainos kovą už laisvę.
Vieno Ukrainos kario istorija
„Yašką sutikau dar 2014 m. Maidane. Tada jis atrodė juokingai žaviai – su riedutininko apsaugomis, rankas apsivyniojęs laikraščiais, kurie turėtų sušvelninti berkuto pareigūnų lazdų smūgius. Palikęs virėjo darbą jaunas vaikinas išvyko stovėti už savo šalies laisvę ir orumą. Stėbėjau jo aštuonerius metus trukusį kelią. Kartu dirbome ir Rytų Ukrainoje, kuomet jis prisijungė prie vieno iš savanorių bataliono ir stojo į kovą jau su ginklu rankose. Jis puikiai suprato žurnalisto darbą, daug kartų lydėjo į apšaudomas pozicijas, kvietė prisijungti į karines operacijas. Buvo nepaprastai kūrybiškas mūšio lauke, turėjo puikų humoro jausmą – mačiau, šalia jo norėjo būti kiti kariai. Nenustebau, kai jis tapo Ukrainos specialiųjų operacijų kariu, dalyvavo daugybėje pavojingų karinių operacijų. Jo būrys 2022 m. Kovo pradžioje gynė Iziumo miestą. Žinodami kuo tai baigsis kariai kelias dienas laikė pozicijas stabdydami Rusų karių veržimasi. Yaška, arba Romanas Kosenko, po griuvėsiais dingo 2022 m. Kovo 9 dieną Jo kūnas buvo palaidotas tik po metų, išlaisvinus Iziumą“, – fotografijos istorija dalinasi A. Morozovas. Ši fotografija jam simbolizuoja nepalaužiamą Ukrainos valią, kuomet vienas pilietis, atsisakęs saugaus ir patogaus gyvenimo stoja į kovą už didžiasias vertybes.
Įspūdingo dydžio fotografija yra viena iš penkių autorinio tiražo spaudų, atspausdinta ant archyvinio popieriaus.
Fotografas ragina kūrėjus ir verslininkus bendradarbiauti remiant Ukrainą bei prisidėti prie akcijos kitus: „Manau, kad šių dienų grėsmių laike, kultūra taip pat turi prisitaikyti prie karo, kelti svarbius bendražmogiškus klausimus, tvirtinti vertybinį pagrindą. O dar geriau – virsti elektros generatoriais, tvarsčiais, šiltu maistu apkasuose ar kulkomis kovai už laisvę. Matyt, toks šių dienų humanizmas.“
Verslų bendrystė
Fotografiją įsigijęs verslininkas Algirdas Pukis teigia, kad šiam apsisprendimui paskatino jausmas, jog Vakarų parama Ukrainai slopsta: „Pastebėjau šią akciją, pasitariau su broliu Vytautu, dirbančiu gydytoju Amerikoje, kitu broliu menininku Andriumi ir bendrai nusprendėme, kad privalome prisidėti prie kilnaus tikslo dabar. Nuėjau į aludę, su kitais interesantais paklausėme įdomių Artūro istorijų iš darbo fronte. Džiaugiamės galėję prisidėti. Nors suma nėra didelė karo kontekste, bet tikime, kad kiekvienas indėlis yra svarbus. Norisi ir kad šis paveikslas neleistų lengvai pamiršti kovos Ukrainos laisvės fronte. Ketiname jį padovanoti miesto galerijai ar muziejui. Norime, kad ši fotografija būtų matoma.“
„Vingiu Dubingiu“ Ukrainą rėmė nuo pirmųjų plataus mąsto invazijos dienų – periodiškai pervesdavo dalį pelno ir tai viešindavo, tikėdamiesi įkvėpti kitus. „Mums tai svarbu, ne tik dėl to, jog nuo pat pradžių kūrėme socialiai atsakingą verslą, bet ir dėl to, jog suprantame Lietuvos laisvės trapumą, labai priklausantį nuo Ukrainos sėkmės. Ir visa tai yra svarbiau už mūsų verslo interesus, – tikina T. Savickis, – visgi ilgainiui supratau, jog parama gali turėti didesnį socialinį ir emocinį poveikį, įtraukti daugiau žmonių. Kaip tik tuo metu bičulis fotografas Artūras Morozovas pasidalino mintimi, jog galėtų skirti savo tiražinių atspaudų renkant pinigus paramai. Taip kilo idėja surengti akciją, kurios metu „Vingiu Dubingiu“ bare buvo pakabintas šis didelio formato darbas bei platinama žinia, jog galima jį įsigyti.
Tokio socialinio, karinio siužeto darbai – labai reti viešose vietose, o ypač baruose, kur įprasta atsipalaiduoti ir linksmintis. Tačiau, kadangi mūsų baro idėja nuo pradžių buvo ne tik pramoginė, bet ir kultūrinė, darbas prigijo. Vieni lankytojai į jį žvelgdavo kasdieniškai, kiti – su nuostaba, treti – likdavo lengvai šokiruoti ir ilgam jame paskęsdavo.
Labai džiaugiuosi, jog šį darbą įsigijo vienas seniausių baro klientų Algirdas Pūkis (tiksliau – jo valdoma įmonė AB „Agathum“), kuris taip pat yra iniciatyvus verslininkas ir aktyvus kaunietis. Visas baro bendruomenės įsitraukimas įkvėpė ateities paramos darbams, tad tikimės kitais metais pratęsti šią akciją su Artūro, taip pat ir kitų autorių darbais. “
Iki karo – vos kelios valandos vairavimo
„Sėdi į automobilį, tūkstantis kilometrų ir tu esi kare. Labai pavojinga manyti, kad karas vyksta toli nuo mūsų. Bet parama Ukrainai šiek tiek prailgina šį atstumą“, – sako Gediminas Armonavičius, fondo „LDK palikuonys“ vadovas. Šiam fondui buvo pervesta pirmoji įsigytos fotografijos penkių tūkstančių eurų suma.
Fondas nuo 2014 m. prisideda prie Ukrainos kovos už laisvę, daugiausia dirba su 53-iąja brigada, Azovo pulku bei 3-iąja šturmo brigada. G. Armonavičiaus pastebėjimu, šiandien fronte ypatingai trūksta elektros generatorių, džipų bei autobusiukų, maisto, šiltų rūbų bei medikamentų.
„Šiai dienai situacija fronte yra labai sunki. Kai sakau „labai sunki” turiu mintyje keletą momentų. Viena, ko mes negalime tiesiogiai paveikti – tai sunkios technikos ir artilerijos amunicijos trūkumas. Deja, tokia geopolitika ir Vakarų pasaulio valios stoka, nėra kompleksinio rėmimo, rusai fronte stumiasi į priekį. Labai lėtai, bet stumiasi. Šiandien, pagrindinė problema Ukrainai yra žūstantis personalas, kurį labai sunku pakeisti. O likę kariai yra pervargę, išsekinti“, – pasakoja G. Armonavičius.
Tuo pačiu fondo vadovas džiaugiasi socialiai atsakingo verslo bei žmonių parama Ukrainai:
„Nemėgstu žodžio aukojimas – aukoti galima vargštančiam žmogui, o mes investuojame į Ukrainos ir mūsų laisvę. Labai svarbus yra verslo įsitraukimas. Verslas yra mikroorganizmas valstybėje, jei jis serga ir neinvestuoja į saugumą, į taikesnį rytojų, tai veda į pavojų. Džiaugiuosi, kad organzacijų savininkai ar vadovai kreipiasi patys. Žmonės mato, kad mes neatsiradome kątik, o su Ukrainos kariais dirbame nuo pat 2014 m., turime ryšius ir abipusį pasitikėjimą, tiekiame reikiamą paramą tiesiai į jų rankas.“
Akcijos organizatoriai kviečia ir asmenis bei organizacijas remti Ukrainos laisvę įsigijant Artūro Morozovo fotografijų. Norinčius pasižiūrėti darbus, kviečiame susisiekti.